- ištribičioti
- ištribičióti tr. prievarta išvesti, išvaryti, išgrūsti: Aš tūjaus tevi ištribičiósu pro duris NmŽ. \ tribičioti; ištribičioti
Dictionary of the Lithuanian Language.
ištribičioti
Look at other dictionaries:
ištribinti — ištrìbinti tr. prievarta išvesti, išvaryti, ištribičioti: I ištrìbino tokį poną už ausų NmŽ. Eik, ištrìbyk ožkas lauku NmŽ. tribinti; atitribinti; ištribinti; nutribinti; partribinti … Dictionary of the Lithuanian Language
